8 spalio

„Lech Wałęsa” veislės tulpių svogūnėlių sodinimo ceremonija

Tulipan-Lech-Walesa

Spalio 8 d., 14.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas  (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas)

Spalio 10 d., 11.30 val., Bernardinų sodas (Maironio g., Vilnius)

 „Lech Wałęsa” veislės tulpių svogūnėlių  sodinimo ceremonija Vytauto Didžiojo universiteto  Kauno Botanikos sode  ir Bernardinų sode Vilniuje.

Olandas Robert Stoop išvėdė naują veislę tulpių ir pavadino ją „Lecho Wałęsos” – Solidarumo vado vardu. Lenkijos institutas šių gėlių svogūnėlius dovanos Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui  ir  Bernardinų sodui Vilniuje.  Vilniuje svogūnėlių sodinimo ceremonijoje dalyvaus miesto meras  Artūras Zuokas ir  Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Jarosław Czubiński.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas, Vilniaus miesto savivaldybė

14 spalio

XIV lenkų kino savaitė

Lenkijos institutas626 x 340

Spalio 14 d., 18.30 val., kino teatras „Multikino” (Ozo g. 18, Vilnius)
Iškilmingas XIV lenkų kino savaitės atidarymas.

14-oji Lenkų kino savaitė vyks spalio 15-21 dienomis Vilniuje.  Filmai bus rodomi trijuose Vilniaus kino centruose: „Multikine” (Ozo g. 18), „Pasakoje” (Šv. Ignoto g. 4/3) ir „Skalvijoje“ (Goštauto g. 2/15).
Šių metų lenkų kino festivalį atidaro rež. Joannos Kos-Krauze ir Krzysztofo Krauze filmas „Papusza” (2013, 131’).
Pagrindinėje festivalio programoje bus parodyta 10 naujų vaidybinių filmų, be to parengta specialioji retrospektyvinė programa, pristatanti filmus, kuriuose vaidina aktorė Krystyna Janda.
Bilietai parduodami kino teatrų kasose ir Tiketoje. Visi bilietai po 8 Lt.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje

Informaciniai rėmėjai: LRT – radijas ir televizija, portalas „15min.lt“, portalas „Wilnoteka.lt“,
radijas „Znad Wilii“, portalas „ZW.lt“

Dėkojame: „Low Age“, „Saldi paslapis“, Liublino sidras „Cydr Lubelski“, Sidras „7 Sadów“

LENKŲ KINO SAVAITĖS PROGRAMA

Lenkų kinas įkvėpė garsiausius pasaulio režisierius. Pavyzdžiui, F. F. Coppola Wojciecho Haso filmą „Rankraštis, rastas Sargosoje” įvardina kaip padariusį jam milžinišką įtaką. Štai kodėl net ir krikštatėvis turėjo krikštatėvį.
Su džiaugsmu pristatome šviežutėlį 14-osios lenkų kino savaitės reklaminį klipą (made by LOW AGE).

16 spalio

Paroda „Andrzej Wajda. Kaunas – Vilnius“

WajdaAUTOPORTRET-maly

Spalio 16 d., 17.00 val., Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerija (Nepriklausomybės a. 12)
Festivalio KAUNAS MENE. SKLAIDA. PAŽINTYS atidarymo renginys – projekto „Andrzej Wajda. Kaunas – Vilnius“ pristatymas.

Parodoje eksponuojama žinomiausio šiuolaikinio Lenkijos kino režisieriaus – Andrzejaus Wajdos (g. 1926)  – Lietuvos publikai mažai žinoma kūrybos pusė: tapyba ir piešiniai, filmų plakatai bei fotografijos iš filmavimo aikštelių. Tokios sudėties kolekcija, apimanti A. Wajdos vaizduojamųjų menų menininko retrospektyvą, Lietuvoje rengiama pirmą kartą ir nebuvo rodyta nei Lenkijoje, nei kitoje šalyje. A. Wajdos piešinius ir tapybos kūrinius skolina Šiuolaikinio meno muziejus Radome (Muzeum Sztuki Współczesnej w Radomiu) bei Jaceko Malczewskio muziejus (Muzeum im. Jacka Malczewskiego). Didžiąją dalį plakatų šiai parodai įvairiuose aukcionuose supirko asociacija „Kampania Artystyczna“ (Varšuva).
Atskirą parodos dalį sudaro A. Wajdos filmų peržiūros: M. Žilinsko ekspozicijos salėje bus rodomi trumpametražiai filmai, o M. Žilinsko kino salėje  - pilnametražių filmų programa: „UMARŁA KLASA“ („Mirusi klasė“), 1977, „TATARAK“, 2009, WAŁĘSA. CZŁOWIEK Z NADZIEI“ („Lechas Valensa. Vilties žmogus“), 2013 bei „NASTAZJA“, 1994. Taip pat šie keturi filmai spalio 17 – 19 dienomis bus rodomi Šiuolaikinio meno centro kino salėje (Vokiečių g. 2, Vilnius). Spalio 17 d., 17 val., ŠMC kino salėje prieš pirmąjį A. Wajdos filmo seansą parodos kuratorius Krzysztof Stanisławski pristatys projektą.
Parodos atidaryme (spalio 16, 17 val. Mykolo Žilinsko dailės galerijoje) bus pristatyti du K. Stanisławskio parengti leidiniai: monografija „Andrzej Wajda“ (2012, lenkų / anglų k., 248 psl.) bei specialiai šiam projektui parengtas leidinys (2014, lietuvių / lenkų / anglų k., 50 psl.).
Paroda veiks iki lapkričio 23 d.
Festivalio organizatorius: galerija „Meno parkas“ (Kaunas)
Projekto „Andrzej Wajda. Kaunas – Vilnius“ partneriai: Kampania Artystyczna (Varšuva), Lenkijos kino meno institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje, Šiuolaikinio meno muziejus Radome, Jaceko Malczewskio muziejus

21 spalio

Teatro Polonia (Lenkija) spektaklis „Danuta W.“

plakatasA1

Spalio 21 d., 18.30 val., Lietuvos nacionalinis dramos teatras (Gedimino pr. 4, Vilnius)
Teatro Polonia (Lenkija) spektaklis „Danuta W.“.

Spektaklis – tai į sceną perkelta pirmojo nepriklausomos Lenkijos prezidento Lecho Wałęsos  žmonos gyvenimo istorija. Pagrindinį vaidmenį atlieka bene žinomiausia lenkų aktorė Krystyna Janda.
Spektaklis sukurtas pagal ponios Danutos atsiminimų knygą „Svajonės ir paslaptys“, kurią parengė Piotr Adamowicz, o išleido Krokuvos leidykla „Wydawnictwo Literackie“. Knyga per kelis mėnesius buvo parduota 300 tūkst. tiražu. Drąsioje ir jaudinančioje autobiografijoje autorė pasakoja apie save, savo šeimą ir audringą pastarųjų dešimtmečių Lenkijos istoriją. Kaip visada – paprasta ir stipri – ji pasakoja ir apie gražias akimirkas, ir apie tą kainą, kurią teko už jas sumokėti. D. Wałęsa pateikia pasauliui savo įvykių versiją.
Krystyna Janda apie darbą spektaklyje „Danuta W“ pasakoja: „Šis spektaklis ir šis vaidmuo, kurio fone – legendinis „Solidarumo“ vadovas ir Lenkijos prezidentas, yra vienas didžiausių mano gyvenimo iššūkių ne tik profesiniu, bet ir žmogišku bei pilietiniu požiūriu. Ponios Danutos Wałęsos pasakojimas mane kaskart stebina ir jaudina. Jo paprastumas ir nuoširdumas kelia pagarbą. Visa tai žadina norą Lenkijos istoriją papasakoti moters vardu“.
Po spektaklio teatre vyks susitikimas su spektaklio kūrėjais – pjesės autoriumi ir aktore Krystyna Janda bei knygos autore Danuta Wałęsa.
Bilietai parduodami Teatro kasose.
Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Partneriai: Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje

23 spalio

XII TARPTAUTINIS DAINUOJAMOSIOS POEZIJOS FESTIVALIS „TAI-AŠ”

Print

Dainuojamosios poezijos festivalyje TAI-AŠ žinomas svečias iš Lenkijos

Dvyliktus metus rengiamas dainuojamosios poezijos festivalis TAI-AŠ,  kaip ir kasmet pasitelkia ne tik Lietuvos muzikantus, bet kviečia ir užsienio atlikėjus. Šiųmetiniame  festivalyje dalyvauja  6 užsienio valstybių   muzikantai. Svečiai iš kaimyninės Lenkijos  pristatys specialiai festivaliui sukurtą programą.
Spalio 23d. 19 val. Vilniaus šv.Kotrynos bažnyčioje vyksiančiame koncerte „Melancholiškas bardų ruduo“ dainuos žinomas Lenkijos kompozitorius ir dainų atlikėjas „Glioria Artis“ medalio laimėtojas Marek Golązka su tautiečių grupe, kurioje groja du  Mareko sūnūs. Marcin, žinomas gitaristas, dainų atlikėjas ir Filip, perkusininkas. Bosine gitara groja Pšemek Bartoš.
M.Golązka rašo dainas savo ir lenkų poeto Edvard Stachura eilėraščių tekstais. Šis koncertas – tai rudenine lyrika dvelkianti dovana klausytojams…M.Golązka pristatys savo programą ir festivalio koncerte Gargždų kultūros centre spalio 24 dieną.
Su svečiu iš Lenkijos koncertuos  „su festivaliu užaugęs“  Lietuvos bardas Gytis Ambrazevičius, vienas iš S.Mykolaičio premijos laureatų, daugiau nei metus grojantis su dainų autoriumi, klavišininku Tomu Usovu.  Koncerte bus pristatyta specialiai festivaliui TAI-AŠ  parengta programa. Gytis  savo pasirodyme kviečia stabtelėti nūdienos skubėjime, pajusti metų laikų žavingą kaitą, sėsti ir ramiai pasišnekučiuoti. Programoje pavadintoje „Mžytis schow“ jam talkins perkusininkas Martynas Nugaras ir klavišininkas Tomas Usovas. Ši programa ypatinga ne tik niekur negirdėtomis naujomis, bei naujai skambančiomis senomis dainomis, bet ir tuo, jog perkusininko Martyno Nugaro dėka duetas pirmą kartą vis trio.
Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis TAI-AŠ, kurį nuo 2003 metų rengia Vilniaus mokytojų namai, suburia didelę šio muzikos žanro bendruomenę. Jaukūs vakarai, gera muzika, gilūs atliekamų dainų tekstai ir nuoširdūs klausytojų aplodismentai-tai potyriai iš vienintelio Rytų Europoje kiekvienais metais rengiamo festivalio.
Padedant Lenkijos kultūros institutui Lietuvos klausytojas turės unikalią galimybę susipažinti su Lenkijos dainuojamosios poezijos atlikėjais.

Daugiau informacijos www.kultura.lt ; www.tai-as.lt

24 spalio

Karolio Szymanowskio „Stabat Mater“ Vilniuje ir Kaune

KaunoChoras45

Spalio 24 d., 19.00 val., Kongresų rūmai (Vilniaus g. 6, Vilnius)
Spalio 25 d., 17.00 val.,  Kauno valstybinė filharmonija (L. Sapiegos g. 5, Kaunas)

Koncertas “Kauno chorui – 45!”

Koncertuos: KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (vad. P. BINGELIS), LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS, solistai: VIKTORIJA MIŠKŪNAITĖ (sopranas), RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas), KOSTAS SMORIGINAS (bosas), dirigentas PETRAS BINGELIS.

Šį šventinį vakarą Kauno valstybinis choras kvies pasiklausyti lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio „Stabat Mater“ solistams, chorui ir orkestrui – tikros maldos sielai, kurioje susipina naivaus religingumo, pagonybės ir asketiškos valstiečio buities paveikslai. Antrojoje koncerto dalyje atlikėjai džiugins auksine operos klasika – visame pasaulyje garsiais operų chorais.

Bilietus platina „Tiketa“.

Organizatoriai: Kauno valstybinė filharmonija, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

24 spalio

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida”

kulenty hanna

Spalio 24 d. – lapkričio 10 d., Vilnius

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida”.

Festivalio metu be kitu bus atlikti žymios šiuolaikinės lenkų kompozitorės Hannos Kulenty kūriniai: “Part One”, “Crossing Lines”, “E-motions” akordeonui ir simfoniniam orkestrui, “GG Concerto”, “Trumpet Concerto”.

Tiksli Festivalio programa: www.vilniusfestivals.lt/LT/gaida/.

Organizatorius: VšĮ „Vilniaus festivaliai”; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje
Fot. culture.pl

29 spalio

Susitikimas su kompozitore Hanna Kulenty

Hanna Kulenty_mm

Festivalio GAIDA taikinyje – įžymi lenkų kompozitorė Hanna Kulenty

Šių metų festivalyje „Gaida“, bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, viešės plačiai tarptautinėje arenoje pripažinta lenkų kompozitorė Hanna Kulenty. Tarp Lenkijos ir Olandijos gyvenanti 53-ejų kūrėja laikoma viena iš neabejotinų Europos orkestro muzikos lyderių. Festivalyje bus atikti net penki jos tarptautinio pripažinimo sulaukę kūriniai, o spalio 29 d. „Gaida“ kviečia į susitikimą su kompozitore.
„Ponai, klausykitės ir drebėkite!“ (Gentlemen, hear and tremble!) – sušuko įtakingas kritikas Janas Weberis, prieš 20 metų festivalyje „Varšuvos ruduo“ išgirdęs tuomet jaunos kompozitorės Hannos Kulenty kūrinį „An Unum“. Perspėjimas jos kolegoms vyrams nebuvo tuščias – šiandien 53-ejų Hanna Kulenty laikoma neabejotina orkestro meistre, tęsiančia ir savaip plėtojančia Europoje pripažintas šiuolaikinio lenkiškojo simfonizmo tradicijas.
Pati H. Kulenty sako: „Po ilgų paieškų suradau kalbą, kuria galiu išreikšti viską, – ši kalba yra muzika. Ką galėčiau apie ją pasakyti? Tik tiek: klausykitės jos nuo pradžių iki pabaigos.“
Festivalyje „Gaida“ nuskambės penki H. Kulenty kūriniai. Tarp jų – 2003 m. pergalę 50-ojoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje bei UNESCO tarptautinės muzikos tarybos Mozarto medalį kompozitorei pelnęs Koncertas trimitui ir orkestrui. Jį Vilniuje atliks garsus olandų trimitininkas Marco Blaauw, kuriam ir buvo dedikuotas kūrinys (lapkričio 8 d. Nacionalinėje filharmonijoje).
Specialiai atlikti jai skirto virtuoziško „GG Concerto“ (2009) į „Gaidą“ atvyksta ir charizmatiška klavesinistė Goska Isphording, kuri, kaip ir pati H. Kulenty, atstovauja dviem šalims – Lenkijai ir Olandijai (spalio 30 d. Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerte Kotrynos bažnyčioje). O su Lietuvos kameriniu orkestru muzikuosiantis lenkų akordeono virtuozas Eneaszas Kubitas spalio 28 d. Filharmonijoje pagrieš itin smagų, tarp klasikinės, populiariosios ir etninės muzikos skambesio balansuojantį kūrinį „E-motions“, kurio premjerą 2011 m. jis atliko „Varšuvos rudeny“.
Išliaupsintą H. Kulenty simfoninės kūrybos meistrystę paliudys „Part One“ (1998) pirmajame „Gaidos“ simfoninės muzikos koncerte spalio 25 d. Filharmonijoje, o kamerinį kompozitorės veidą atskleis garsusis belgų „Spectra Ensemble“, atlikdamas jos 2001 metų kūrinį „Crossing Lines“ („Susikryžiuoančios linijos“).
Baltstogėje gimusi Hanna Kulenty nuo 1992 m. gyvena tarp Varšuvos ir Arnhemo (Olandija). Muzikinį išsilavinimą H. Kulenty gavo Varšuvoje – iš pradžių Gražynos Bacevicz muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu, vėliau 1980–1986 m. studijavo kompoziciją F. Chopino muzikos akademijoje, Włodzimierzo Kotońskio klasėje. 1986–1988 m. tęsė kompozicijos studijas pas Louisą Andriesseną Hagos karališkojoje muzikos konservatorijoje. Dalyvavo įvairiuose kompozicijos kursuose, taip pat ir žymiuose Darmštato kursuose, kuriuose dėstė tokios išskirtinės figūros kaip kompozitoriai Iannis Xenakis, Witoldas Lutosławskis, Thomas Kessleris, François Bernard’as Mâche’as.
Svarbus karjeros lūžis įvyko 1985 m., kai 24-erių kompozitorės kūrinys simfoniniam orkestrui „An Unum“ pelnė antrąją premiją Europos jaunųjų kompozitorių konkurse Olandijoje, organizuotame Europos kultūros fondo kontinento vienybei pažymėti. Tais pat metais kūrinys atliktas ir festivalyje „Varšuvos ruduo“.
Nuo 1989 m. Hanna Kulenty yra laisvai kurianti kompozitorė, kuriai pragyvenimą užtikrina kūrinių užsakymai ir kūrybinės stipendijos.
Susitikimas su Hanna Kulenty – spalio 29 d., trečiadienį, 19 val., Šiuolaikinio meno centre. Įėjimas laisvas.

29 spalio

Pianistės Šviesės Čepliauskaitės koncertas

Sviese_Gintaro_Cesonio_nuotr.3

Spalio 29 d., 18.00 val., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4)

Pianistės Šviesės Čepliauskaitės koncertas.

Programoje:
F. Chopin  „Polonezas“ op. 40 Nr. 2 c-moll,  „Revoliucinis etiudas“ op. 10 Nr. 12  c-moll
E. Młynarski  „Romansas“ op. 3 Es-dur
K. Szymanowski ,  etiudas op. 4 Nr. 3 b-moll,  mazurka op. 50 Nr. 13, mazurka op. 50 Nr. 16
I. J. Paderewski  „Sonata fortepijonui“ op. 21 es-moll,  I dalis

Pianistė Šviesė Čepliauskaitė koncertavo visose didžiosiose Lietuvos koncertų salėse bei įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Didžiausią Š. Čepliauskaitės solinio repertuaro dalį sudaro kompozitorių romantikų kūriniai. Ypač pianistei artima F. Chopino kūryba. Ji pirmoji Lietuvoje įrašė visus F. Chopino valsus.

Organizatoriai:  Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus
Projektas vykdomas kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje ir Italų kultūros institutu Vilniuje

Įėjimas su kvietimais (atsiimti galima Lenkijos institute)

10 lapkričio

Jano Skłodowskio fotografijų paroda „ŽEMAITIJOJE“

Cmentarz2

Jano Skłodowskio fotografijų paroda „ŽEMAITIJOJE“
Lapkričio 10-27 d., 
Tauragės r. savivaldybės viešoji biblioteka (Respublikos g. 3)
Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Tauragės r. savivaldybės viešoji biblioteka

Żmudź, Žemaitija, Samogitia… Nepaprastai įdomus, besidriekiantis tarytum atokiau nuo judrių kelių kraštas. Kadaise – karaliaus Mindaugo valstybės lopšys, vėliau, kaip Žemaitijos kunigaikštystė, šimtmečius susijusi su Abiejų Tautų Respublika, pagaliau – lietuvių tautinio atgimimo žemė. Nostalgiški, tarytum snaudžiantys, pilni ežerų, morenų ir kalvų peizažai slepia senovinius žygdarbius menančius praeities pėdsakus – paslaptingus pilkapius, bažnyčias, rūmus, dvarus, kapines, pakelės koplytėles… Tačiau tie kraštovaizdžiai taip pat, o tiesą sakant, visų pirma atskleidžia šio krašto dabartį, kuri smalsiam stebėtojui – kraštovaizdžio grožiui jautriam fotografui, o taip pat ir dokumentininkui, bus ne mažiau svarbi nei aukščiau minėti bruožai. Nes jis taip pat pastebės žemaičių žemės gyventojus kasdieniuose darbuose, ir nerūpestingose šventėse, kad fotografijose įamžintų jų veidus, kuriuos išvagojo jiems skirto laiko patirtis.
Tad ši paroda – kvietimas į žemaičių vieškelį; jos tikslas – ne tik reikšmingų Žemaitijos vietų užfiksavimas, tačiau siekis sužadinti mintis apie plačiai suvokiamo kultūrinio peizažo grožį, kurio fone dabartis pinasi su praeitimi. Fotografijų ir scenarijaus autorius – Jan Skłodowski. 

Jan Tadeusz Skłodowski. Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, fotografas, rašytojas, keliautojas. Dailės istorikų draugijos, Karpatų draugijos ir Lenkijos fotomenininkų draugijos narys. Bendradarbiauja su Lenkijos mokslų akademijos Meno institutu ir Istorijos institutu bei Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija. Surengė daugiau nei 50 tiriamųjų ir inventorinių kelionių Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje. Yra keliasdešimties istorinės tematikos straipsnių, taip pat knygų ir albumų autorius (tarp jų – „Huculų žemė Lenkijos grafikoje“ (Huculszczyzna w grafice polskiej), „Kremenecas – Volynės Atėnai“ (Krzemieniec – Ateny Wołyńskie), „Rafailovos Respublika – Lenkijos legionų II brigados keliais Karpatuose“ (Rzeczpospolita Rafajłowska – na szlaku II Brygady Legionów Polskich w Karpatach), surengė daugybę fotografijos parodų Lenkijoje (tarp jų – paroda Karalių rūmuose Varšuvoje) ir užsienyje (tarp jų – paroda Lenkijos bibliotekoje Paryžiuje), kurios skirtos paribių – senosios Žečpospolitos rytinių teritorijų – paveldui. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“.