5 birželio

Klasikinės muzikos koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje

AgaMIkolaj2

Birželio 5 d., ketvirtadienį, 19 val., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Aušros Vartų g. 5, Vilnius)
Klasikinės muzikos koncertas

Programoje:
GINTARAS SODEIKA (g. 1961) – Koncertas fortepijonui ir orkestrui (premjera)
RICHARD STRAUSS (1864–1949) – skiriama kompozitoriaus Richardo Strausso gimimo 150-osioms metinėms – Simfoninė poema „Don Žuanas“ (Don Juan), op. 20; „Keturios paskutinės dainos“ (Vier letzte Lieder) sopranui ir orkestrui, AV 150 (ž. H. Hesse’s ir J. von Eichendorffo): „Pavasaris“, ž. Hermanno Hesse’s, „Rugsėjis“, ž. Hermanno Hesse’s, „Rengiantis miegoti“, ž. Hermanno Hesse’s, „Vakaro žaroje“, ž. Josepho von Eichendorffo.

Atlieka:
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas)
Solistės: AGA MIKOŁAJ (sopranas; Lenkija, Austrija), GRYTA TATORYTĖ (fortepijonas), dirigentas MODESTAS PITRĖNAS.

Šiame Vilniaus festivalio koncerte klausytojų laukia pasaulinė premjera – tai lietuvių kompozitoriaus Gintaro Sodeikos Koncertas fortepijonui ir orkestrui. Solistės partiją atlieka jaunosios kartos lietuvių pianistė Gryta Tatorytė, surengusi pasirodymų tokiuose muzikos festivaliuose kaip Šlėzvigo-Holšteino Vokietijoje, Michelio Sogny Šveicarijoje ar Laplandijos „Pianistit Tunturissa“ ir pelniusi ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kt.
Vilniaus festivalis iškilmingai jungiasi prie pasaulinės muzikų bendruomenės, šiemet mininčios XIX–XX a. sandūros vokiečių kompozitoriaus Richardo Strausso gimimo 150-ąsias metines. Vienas ryškiausių mūsų šalies kolektyvų – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas charizmatiškojo batutos meistro Modesto Pitrėno, festivalio klausytojams pristato spalvingą simfoninę poemą „Don Žuanas“, kuri tarsi nubrėžė takoskyrą tarp Strausso ankstyvojo – jaunystės kūrybinio laikotarpio ir menine branda alsuojančios muzikos, bei paskutinį šio autoriaus opusą, nelyginant muzikinį testamentą, – vokalinį ciklą „Keturios paskutinės dainos“, tikrą simfoniją balsui ir orkestrui. Šias dainas su orkestru atlieka operos primadona Aga Mikołaj, kviečiama dainuoti pagrindinėse Europos operos teatrų scenose, o kritikų išskirtinai vertinama už Mozarto ir Richardo Strausso muzikos interpretacijas.
Bilietus galima įsigyti (kaina – 30, 50, 70, 100 Lt): Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasoje ir Nacionalinio bilietų platintojo sistemoje „bilietai.lt“.

Organizatorius: Lietuvos nacionalinė filharmonija; koncerto partneris – Lenkijos institutas Vilniuje

7 birželio

Paroda „1863 metų sukilimo ženklai A. Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“

Zrzut ekranu 2013-03-12 (godz. 10.35.25)

Fot. Krokuvos nacionalinio muziejaus fotografijos dirbtuvės
/Grottger Artur, Przysięga (z cyklu „Lituania“),Polska;1865 rok, rysunek; kredka, papier, MNK III-r.a-12685 /


2014 m. birželio 7 d. – liepos 3 d.
Daugiakultūris centras (Senoji rinka 12, Kėdainiai)
Atidarymas 2014 m. birželio 7 d. 13 val. 12-ojo lenkų kultūros festivalio „Znad Issy“ metu

Paroda „1863 metų sukilimo ženklai A. Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“

Organizatoriai:
Lietuvos dailės muziejus
Lenkijos institutas Vilniuje
Kėdainių krašto muziejus - Daugiakultūris centras

Kėdainių lenkų draugija

Partneris:
Krokuvos nacionalinis muziejus

„Grottgeris 1863 metų netapė per atstumą, o kovėsi su gyvenimo, kurį pats gyveno, bangomis; tapė šviežiu krauju ir šviežiomis ašaromis, nors rankoje turėjo tik kreidelę. Ne savo noru buvo apsistojęs Vienoje, kai jį pasiekė naujienos – baisios ir skaudžios. Jis pašoko, pakėlė kumščius į viršų ir sušuko: „Vargas jiems.“ Tą akimirką nutiko taip, kad jis paėmė „į savo kumštį lyg magnetas“ visus tautos skausmus, visas jos meiles ir neapykantas, ir tada jo sieloje gimė kūrinys „Polonia“, tarsi antra kančios knyga, sekusi po pirmosios, pavadintos „Varsovia“, o paskui buvo dar ir trečioji – „Lituania“. Taip jis įgyvendino šitą „vargas jiems“.

Jis pasauliui neparodė nedraugų, priešų; bet parodė baisesnį dalyką: parodė nelaimes, pralaimėjimus, nusikaltimus, po kurių vien tik istorija ir žmonija pažįsta tuos priešus. Šioje poemoje, „Varsovijos“ tęsinyje, jis parodė: štai, pažvelkite, kas mes esame ir kaip su mumis pasielgta. Užsienietis, pažvelgęs į šiuos paveikslus, pajus užuojautą dėl nelaimės, taip pat pasmerks tuos, kuriems Grottgeris skyrė žodžius „vargas jiems“.

Kelių Grottgerio serijų darbai natūraliai tarpusavyje susiję dvasia, yra monumentalios vertės, taip pat nacionalinės, kaip ir meninės, kiek lenkams, tiek ir visam civilizuotam pasauliui. Jie priklauso didžiosioms širdžių ir visuomenių tragedijoms. Beveik visi šiuose paveiksluose nupiešti žmonės yra tipiniai, o gamtovaizdžiai, miškai, daugybę kartų tarnavę fonu, yra neįtikėtinai nuostabūs.“  Viena, 1888 m. kovas, Alfredas Szczepańskis. 

Fot. Krokuvos nacionalinio muziejaus fotografijos dirbtuvės
/Grottger Artur ;Bój (z cyklu „Lituania“), Polska; 1866 rok; rysunek; kredka, papier, MNK III-r.a-12686/ 

Arturas Grottgeris (1837–1867)
Lithuania, 1864–1866

Politinius įvykius Lenkijoje, po kurių sekė 1863 m. sukilimas Lenkijos Karalystės žemėse ir Lietuvoje, Arturas Grotteris stebėjo iš Vienos. Nedalyvauti mūšiuose jį įkalbėjo draugai. „Taigi jis liko, – pasakojo Marcelis Krajewskis, – ir tragiškoms kovoms dėl laisvės skyrė amžiną, nuostabų savo sukurtą liudijimą.“ 1861 m. rudenį Grottgeris nupiešė ciklą „Varšuva I“, paremtą įvykiais, susijusiais su arkivyskupo Fijałkowskio laidotuvėmis, kuriame perteikė visuomenės patriotinės egzaltacijos nuotaikas ir augantį nusiteikimą kovoti prieš agresorių. Paskatintas ciklo reprodukcijų populiarumo, 1862 m. dailininkas nupiešė antrą variantą, vadinamą „Varšuva II“. Po metų, paveiktas jį pasiekusių naujienų iš jau sulikimo apimtų, rusų užgrobtų žemių, sukūrė ciklą „Polonia“, kuriame simboliniais paveikslais parodė kovojančios tautos drąsą ir dramą.
Po žlugusio sukilimo dailininkas nusprendė iliustruoti Lietuvoje vykusias kovas, daugiausia vykusias tenykštėse giriose. Išlikę eskizai ir piešiniai, taip pat kūrinių sąrašas, perbrauktas paties Grottgerio ranka, leidžia atsekti šio darbo kūrimo eigą ir jo teminės koncepcijos evoliuciją – nuo simbolinės įvykių, kuriuose dalyvauja kolektyvinis veikėjas, kovojantis miško gilumoje, sintezės iki pasakojimo, kurio pagrindinis veikėjas – sukilime dalyvaujantis Lietuvos girininkas ir kuriame miškas iš dalies netenka savo, kaip subjekto, reikšmės.
Ciklas prasideda kartonu „Giria“, nupieštu 1864 metais. Jis buvo sumanytas kaip prologas pirminiam ciklo variantui, bet nepakeistas paties dailininko buvo įtrauktas į „Lituaniją“. Jame vaizduojamas nepaliestas miškas, kokį aprašė Adomas Mickevičius „Pone Tade“, bet su pakilusia tarp medžių, lėtai sklendžiančia mirties šmėkla – kruvinų įvykių pranaše. Kitame paveiksle – „Ženklas“ – matome sceną, vykstančią girininko namuose. Jis pasirengęs vykti į kovą, bet, belaukdamas signalo, iš nuobodulio besėdėdamas užmigo. Jį žadina žmona, išgirdusi beldimą į langą. Trečiame kartone pavaizduota sukilėlių būrio priesaika, duodama naktį miško aikštelėje. Tai kompoziciškai pakeistas „Maldos prieš mūšį“ variantas iš pirmos ciklo versijos. Pasakojimas apie sukilėlius kulminaciją pasiekia piešinyje „Mūšis“, kuriame pagrindinis veikėjas, kartu su savo draugais, puola nematomą, likusį už kompozicijos kadro, priešą. „Dvasia“ žiūrovą nukelia atgal į girininko trobą, kur žmona gamina švinines kulkas karabinams ir kur jos vyras, kritęs kovoje, grįžta kaip šmėkla. „Vizija“ – tragedijos epilogas. Čia girininko žmona vaizduojama Sibiro kasyklos požemiuose, kai jai apsireiškia Dievo Motina iš Jasna Guros paveikslo.
Grottneris dviejuose paskutiniuose kartonuose aiškiai atitolo nuo pirminio sumanymo, kuriame norėjo pavaizduoti apsuptą lenkų pulką ir sukilėlių mirtį priešų padegtoje girioje. Jie nublanko prieš moterį – kovos ir nelaimės draugę, įasmeninusią sukilusios Lenkijos moterų likimą, kuriai dailininkas suteikė savo sužadėtinės Wandos Monné bruožus.
Cikle „Lituania“, kaip ir ankstesniuose cikluose, nėra tiesioginių sąsajų su sukilimo didvyriais, todėl jis savo iškalba buvo universalus. Šio ciklo paveikslai leido bet kuriai lenkų šeimai, įsitraukusiai į sukilimą, susitapatinti su nupieštų veikėjų likimais.
Šio ciklo kartonai, siejantys romantizmo poetikos elementus – heroizmą, tragizmą, idealizmą ir misticizmą – su realizmu formos, pedantiškai ir be klaidų pavaizduotos piešiniais, nepaprastai išjausta šviesotamsa bei plačia, tapybiška juodos ir baltos spalvų tonų palete, kuriuose vartojama besikeičianti dramaturgija ir nuotaikų gradacija, apeliuojama į jausmus, įtaigūs ir iškalbūs, tapo, kaip ir ankstesni ciklai bei vėliau sukurtas „Karas“, svarbiausiais lenkų patriotinio meno kūriniais. Paveikslai išpopuliarėjo ir plačiai išplito, jų reprodukcijos per nacionalinį gedulą pateko į tūkstančius lenkų namų, įgaudamos pozityvią funkciją, panašiai kaip tuomet nešiojami juodi drabužiai ir geležiniai papuošalai. Jie Grottgeriui pelnė „nacionalinio meno didžiojo sukilėlio“ vardą.
Dailininkui esant gyvam, „Lituania“ eksponuota Lvove, Krokuvoje, aplankė daugybę lenkų aristokratų rūmų ir bajorų dvarų. Išvykęs į Prancūziją, Grottgeris ją rodė 1867 metų pavasarį lenkų išeivijai „Hôtel Lambert“, o prancūzų žiūrovams – Goupile’io galerijoje ir Pasaulinėje parodoje. Visur susilaukė liaupsių, ją gyrė Jeanas Gérôme’as, bet niekas jos nenupirko. Po Grottgerio mirties, 1869 m. ciklą įsigijo Krokuvos dailės mylėtojų draugija (KDMD), kuri dar prieš trejus metus atmetė Grottgerio pasiūlymą eksponuoti kūrinį. 1897 m. ši draugija ciklą perleido miestui mainais už sklypą Stepono aikštėje, skirtą naujo KDMD pastato statybai. 1899 m. Krokuvos miesto taryba padovanojo „Lituaniją“ Krokuvos nacionaliniam muziejui.

Wacława Milewska

Krokuvos nacionalinio muziejaus fotografijos dirbtuvės
/Grottger Artur, Bitwa (z cyklu „Polonia”), heliograwiur (stary zasób), wyd. Salon Malarzy Polskich, MNK IV 29 s.z./ 

Polonia, 1863

Grottgeris „Poloniją“ pradėjo piešti tada, kai sukilimas Lenkijos karalystėje buvo pasiekęs apogėjų. Jis gailėjosi, „kad tik kreidele duota kovoti už Lenkiją“, bet savo, sulikimo dailininko, vaidmenį laikė tarnybos tėvynei forma ir, matydamas, koks populiarus ciklas „Varšuva“, jautė gerai atliekąs savo pareigą. Be to, manė, kad ginkluotas sukilimas ir ankstesni įvykiai, jį padarė tikru tautos dailininku. „O buvo, – sakė jis, – iš ko mokytis dailininkui, tiek narsos, tiek skausmo, šventų ašarų, gedulo, tiek dvasiškai palūžusiųjų mano mylimoje tėvynėje.“
Aštuoniuose kartonuose Grottgeris pavaizdavo atskirus sukilimo etapus – nuo ėmimo į rekrutus, kuris pagreitino sukilimo pradžią, ruošimosi kovai, mūšių iki pralaimėjimo ir visuotinio gedulo. „Gal juose nėra pavaizduota Lenkijos istorija, – rašė Stanisławas Tarnowskis, – bet juose matome visų lenkų šeimų, visų širdžių istoriją, jos skaudžiausias akimirkas.“ Pirmą piešinį, „Lenkijos alegoriją“, dailininkas šiam ciklui priskyrė vėliau, kai buvo leidžiamas jo reprodukcijų albumas. „Polonia“ yra persmelkta romantinio kovos ir atsidavimo etoso, aistringo patriotizmo jausmo. Stilistika, padiktuota turinio, formos realizmui suteikia idealizmo bruožų.
Ciklą įsigijo Vengrijos magnatas Jánosas Pálffy’s, dailininko draugas ir mecenatas. Dabar jis yra Budapešto dailės muziejaus rinkiniuose.

Wacława Milewska

8 birželio

Koncertas kompozitoriaus Richardo Strausso 150-osioms gimimo metinėms paminėti

AgaMikolaj

Birželio 8 d., sekmadienį, 17.00 val., Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5, Kaunas)
XIX PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS – koncertas kompozitoriaus Richardo Strausso 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Atlikėjai:
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas)
Solistė: AGA MIKOŁAJ (sopranas; Lenkija, Austrija), dirigentas MODESTAS PITRĖNAS.
Savo karjerą pradėjusi Miuncheno operos teatre, lenkų kilmės solistė Aga Mikołaj (sopranas) netrukus debiutavo Paryžiaus, Berlyno, Milano Teatro La Scala bei kitose svarbiausiose Europos operos teatrų scenose. Solistės repertuare gause įvairių kompozitorių ir žanrų kūrinių, bet išskirtinę vietą nuo pat atlikėjos karjeros pradžios turi Wolfgango Amadeuso Mozarto ir Richardo Strausso kūriniai. Būtent šiuos autorius Aga Mikołaj pasirinko ir savo debiutinei kompaktinei plokštelei, kurią įrašė su Kelno WDR Rundfunk orkestru ir dirigentu Karlu Solla. Solistės mylimiausio kompozitoriaus Richardo Strausso „Keturios paskutinės dainos“ skambės ir birželio 8 d. koncerte. Klausytojas taip pat išgirs Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir dirigento Modesto Pitrėno parengtą spalvingą ir užburiančią, pagal „Tūkstantis ir viena naktis“ pasakas parašytą Nikolaj Rimskij-Korsakov simfoninę poemą „Šecherezada“.
Bilietus galima įsigyti (kaina – 15, 20, 25 Lt) Kauno valstybinės filharmonijos kasoje, bet kurioje „Tiketos“ kasoje ir internetu www.tiketa.lt.
Organizatoriai: Kauno valstybinė filharmonija, VŠĮ Vilniaus festivaliai; koncerto partneris – Lenkijos institutas Vilniuje

14 birželio

Kompozitorės Zitos Bružaitės kantorija LUMEN FIDEI

Lumen Fidei_Evgenios Levin nuotr. 02 (solistai P.Olech ir M.Zimkus)

-Birželio 14 d., 17 val., Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje (Papilio g. 9, Kaunas), Pažaislio festivalio kontekste, minint Gedulo ir vilties dieną
-Birželio 15 d., 15 val., Švč. M. Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje (Maironio g. 2A, Tytuvėnai), Tytuvėnų vasaros festivalyje

Kompozitorės Zitos Bružaitės kantorija LUMEN FIDEI.

Atlieka: Vilniaus miesto savivaldybės choras JAUNA MUZIKA (vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas), varinių pučiamųjų ansamblis PROTUBERUS BRASS (vadovas Egidijus Miknius), solistai: Piotr Olech (kontratenoras, Lenkija), Mindaugas Zimkus (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Petras Vyšniauskas (saksofonas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Agnė Petruškevičiūtė (elektriniai vargonai), Zita Bružaitė (elektronika).
Praeitais metais įvykusi Zitos Bružaitės kūrinio „Lumen Fidei” (Tikėjimo šviesa) premjera festivalyje Pax et Bonum Vilniaus Bernardinų bažnyčioje klausytojams tapo maloniu muzikiniu įvykiu, o autorei – ir sėkme, nes šiais metais kūrinys buvo įvertintas premija 2013 m. lietuvių kompozitorių metų konkurse, chorinių kūrinių kategorijoje. Metų kūriniai Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamo konkurso būdu renkami nuo 2002 m.
„Lumen Fidei” kūrinyje skleidžiasi viduramžių dvasią įprasminantis lenkų kontratenoro Piotro Olecho balsas, džiazo, modernios ir elektroninės muzikos pynė, o atspirties tašku autorei tapo Viduramžių epochos šventosios, benediktinių vienuolės Hildegardos von Bingen tekstai ir dar dvi žvaigždės, įkvėpusios kūrinio atsiradimą – Šv. Augustinas bei anuomet palaimintasis, o dabar šventuoju paskelbtas popiežius Jonas Paulius II. Pastarojo viešnagės Kaune, Santakoje momentai ir asmenybės šviesa neišblėso autorei iki šių dienų. Tačiau atsitiko dar vienas įdomus sutapimas, kad kūrinio gimimo metu radosi ir jau šių dienų popiežiaus Pranciškaus pirmoji enciklika, turinti tokį patį pavadinimą (Lumen fidei), tarsi dar kartą bylojanti apie tikėjimo šviesos prasmingumą.
Vokalinė-instrumentinė kompozicija persmelkta religinės simbolikos: pradžioje ir pabaigoje judėdama sol nata per tris oktavas simbolizuoja Švč. Trejybę, kūrinio baigiamojoje dalyje – Pasakalijoje, keturtakčiai nuskamba dvylika kartų, ir tampa tiesiogine sąsaja su Kryžiaus kelio stotimis. Tai nėra liturginė muzika, tačiau kompozitorė teigia, kad šios kompozicijos atlikimas erdvės požiūriu įmanomas tik bažnyčioje, nes svarbiausia joje turinio dvasinė ir emocinė sankaupa, kurią ketinama sukurti su didele atlikėjų komanda: unikalaus balso kontratenoru iš Lenkijos Piotru Olechu ir klausytojams gerai pažįstamais bei visad laukiamais atlikėjais – Liudu Mikalausku (bosas), Mindaugu Zimkumi (tenoras), Petru Vyšniausku (saksofonas), Arkadijumi Gotesmanu (perkusija), Agne Petruškevičiūte (vargonai), Zita Bružaite (elektronika), varinių pučiamųjų ansambliu „Protuberus brass“, vadovaujamu Egidijaus Mikniaus, Vilniaus miesto savivaldybės choru „Jauna muzika“, vadovaujamu Vaclovo Augustino.

Organizatoriai: VšĮ „Naujosios muzikos komunikacijos centras“, VšĮ „Pax et Bonum“; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

7 liepos

2 savaičių intensyvūs lenkų kalbos kursai

Studentka czyta ksiazke  bibliotece uniwersyteckiej w Warszawie. Fot: Marek Skorupski/FORUM

2 savaičių intensyvūs lenkų kalbos kursai

Maloniai kviečiame į lenkų kalbos kursus pradedantiesiems.

Kursų pradžia: 2014 m. liepos 7 d. (pabaiga: liepos 17 d.). Užsiėmimai vyks Lenkijos institute (Didžioji g. 23, Vilnius) keturias dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio), nuo 10 val. iki 13 val. (po 4 akademinės valandas kasdien; iš viso 32 akademinės valandos). Kursų kaina 480 Lt. Baigus kursus išduodamas pažymėjimas.

Registruotis galima el. paštu: andrzej.kierulis@instytutpolski.org iki birželio 26 d.

29 liepos

KROKE: KLEZMERIŲ MUZIKOS FENOMENAS

KrokeZespol

Grupės KROKE koncertas Kristupo vasaros festivalio 2014 metu
2014 m. liepos 29 d. 19 val.
Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30, Vilnius)

Grupė KROKE (Lenkija):
JERZY BAWOŁ (akordeonas)
TOMASZ KUKURBA (altas)
TOMASZ LATO (kontrabosas)

Ar žinote, kas sieja garsų kino režisierių ir prodiuserį Steveną Spielbergą, septyniais „Oskarais“ įvertintą, vieną geriausių filmų apie žydų genocidą „Šindlerio sąrašas“ ir įvairiasluoksnę klezmerių muziką? Tai – ansamblis „Kroke“ iš Lenkijos.
Trys draugai, Krokuvos muzikos akademijos absolventai, įkūrė klezmerių (žydų liaudies) muzikos ansamblį. Grojo miesto klubuose, aikštėse, kol…trijulę išgirdo režisierius S. Spielbergas, tuomet Krokuvoje filmavęs „Šindlerio sąrašą“. Šis susitikimas tapo pasakiškos karjeros pradžia, kuriai aprašyti reikėtų ne vieno lapo. Lapus pataupysime, o Jums pažadame nepamirštamą pasirodymą, kuriame išgirsite sienas, formas ir net laiką peržengiantį skambesį!
Programoje originalios kompozicijos

Bilietus platina „bilietai.lt“ 

Daugiau informacijos apie festivalį: http://www.kristupofestivaliai.lt
Daugiau apie grupę: http://kroke.com.pl/start.html

12 rugpjūčio

AGA ZARYAN – DŽIAZO DEIVĖS VILIONĖS

Lukasz Walter-Warchalowski

Džiazo deivės vilionės – Agos Zaryan koncertas Kristupo vasaros festivalio 2014 metu
Jausmingas koncertas ne tik džiazo gerbėjams
2014 m. rugpjūčio 12 d. 19 val.

Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30, Vilnius)

Atlikėjai: AGA ZARYAN (vokalas, Lenkija)
DAVID DORŮŽKA - (gitara, Čekija)
MICHAŁ BARAŃSKI (kontrabosas, Lenkija)
ŁUKASZ ŽYTA (perkusija, Lenkija)

Kartą išgirdus, Lenkijos džiazo deivės Agos Zaryan balso pamiršti neįmanom, o jos atvirumas ir šiltumas – užkrečiami: „Ji neprilygstama, visapusiškai išsilavinusi vokalistė, nesiekianti akinti spalvingais žurnalų viršeliais bei dirbtiniais televizijos šou.“ (P. Iwicki)
Vis tik atlikėjos charizma ir talentas nelieka nepastebėti ar neįvertinti – vien per 2014-uosius, A. Zaryan susižėrė gausybę įspūdingų apdovanojimų, titulų: Lenkijos Respublikos prezidentas apdovanojo vokalistę Auksiniu kryžiumi už nuopelnus kultūrai ir menui. Tuo pat metu paskutinysis jos albumas Remembering Nina & Abbey tapo platininiu, o žurnalo Jazz Forum skaitytojai septintą kartą A. Zaryan išrinko pirmąja Lenkijos džiazo dama.
Į Vilnių atlikėja atvyksta su įspūdinga palyda – instrumentalistų elitu, jautriai ir skoningai papildančiu kerintį vokalą. Tad net jei nesate prisiekęs džiazo gerbėjas, ateikite į šį koncertą. Neabejojame, jog po jausmingo vakaro, nuomonę pakeisite.
Programoje džiazo kompozicijos.
Bilietus platina „bilietai.lt“ 

Daugiau informacijos apie festivalį: www.kristupofestivaliai.lt
Daugiau informacijos apie atlikėją: www.zaryan.com

1 rugsėjo

Paroda „Lenkų komiksai – istorijos debesėliuose“

tytus-romek-i-atomek-ksiega-viii_2

Paroda „Lenkų komiksai – istorijos debesėliuose“
2014 m. rugsėjo 1-30 d.
Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Kniaudiškių g. 34)

Parodoje pristatoma lenkų komiksų meno istorija, kurią atspindi trijų kartų komiksų kūrėjai: nuo klasikų (J. H. Chmielewski, Sz. Pawel,  J. Christa ir kt.), pripažintų viduriniosios kartos autorių (P. Truściński, S. Kiełbus, K. Gawronkiewicz ir kt.) iki nepaprastai talentingų jaunųjų kūrėjų (J. Rebelka, A. Klimek, R. Szłapa ir kt.).

Parodoje atskleidžiama lenkiškų komiksų, kuriamų skirtinga technika, įvairiais stiliais ir skirtingomis temomis, įvairovė.
Parodą parengė Lenkijos institutas, bendradarbiaudamas su kūrėjų sąjunga „Contur“ – Tarptautinio Lodzės komiksų ir žaidimų festivalio organizatore. Šis festivalis laikomas vienu iš didžiausių ir svarbiausių komiksų menui skirtų renginių Rytų ir Vidurio Europoje. Spalio mėnesį jis bus rengiamas jau 25-ąjį kartą.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Tarptautinis Lodzės komiksų festivalis, Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

5 rugsėjo

Mariusz Waras festivalyje Vilnius Street Art 2014

waras mariusz portret_6342088

Ant Profsąjungų rūmų Vilniuje – gatvės grafikos kūrinys

Rugsėjo 5–13 d. Vilniuje lankysis lenkų grafikas Mariusz Waras, gatvėje kuriantis M-City slapyvardžiu. Pasaulyje pripažintas industrinės tematikos menininkas dalyvaus antrajame tarptautiniame gatvės meno festivalyje „Vilnius Street Art“. M-City darbais didžiuojasi Berlynas, Niujorkas, Paryžius, Londonas, Tel Avivas ir daugelis kitų miestų, o Vilniuje menininkas „atgaivins“ griūvantį sovietmečio reliktą – Profsąjungų rūmus.

Menininko parengtas pirminis šio pastato piešinio eskizas išsiskiria jam būdinga stilistika – įsivaizduojamų, utopinių ir realių miesto erdvių junginiu. Stilingame trafareto technika atliekamame kūrinyje grafikas kontekstualiai žaidžia su pastato kolonomis, itin išryškina jo fasadą, kurį apjungia vientisame piešinyje.

„Į „Vilnius Street Art“ atvažiuosiu tiesiai iš Stavangerio (Norvegijos), kur vyksta pagrindinis Europos viešojo meno festivalis „NuArt“. Esu kupinas entuziazmo ir užsidegimo, nes manau, jog tokie projektai yra labai svarbūs kuriant ir tausojant kultūrinį miesto identitetą, fiksuojant svarbius istorinius momentus. Gavęs pasiūlymą sukurti piešinį ant Profsąjungų rūmų buvau sužavėtas – šis miesto centre esantis pastatas turi ryškią istorinę vertę, o tai yra vienas mano įkvėpimo šaltinių. Idėja sukurti būtent tokį piešinį kilo siekiant išryškinti svarbiausius pastato akcentus, taip pat – nenutolti nuo jo ištakų“, – pasakoja Mariusz Waras.

Įkvepia fabrikai, kranai ir kitos industrinės formos

M-City yra vienas geriausiai žinomų šiuolaikinių menininkų iš Lenkijos, kuriantis didelio formato piešinius ant pastatų sienų. Savo darbus jis įgyvendina pasitelkdamas juodos ir baltos spalvos kombinacijas, retkarčiais įvesdamas dominuojančią spalvą. Piešiniams M-City dažnai išnaudoja ne vieną sieną, o visą pastatą. Be to, menininko kūriniai išryškina pastatų architektūrines formas, sienų plokštumas bei tūrius.

M-City komponuoja daugybę trafaretų, kol išgauna sklandų įsivaizduojamo miesto vaizdą, kuris susideda iš mechaninių ir industrinių objektų. Grafikas pripažįsta, jog labiausiai jį įkvepia urbanistinė-industrinė aplinka: fabrikai, hidroelektrinės, kaminai, vandens bokštai, kranai ir kiti miesto objektai.

Šiuo metu M-City yra įgyvendinęs daugiau nei 700 piešinių ant sienų ir kitų paviršių. Gdanske (Lenkijoje) gyvenantis ir kuriantis menininkas taip pat dėsto Gdansko dailės akademijoje, rengia personalines parodas ir dalyvauja grupinėse ekspozicijose įvairiose galerijose Lenkijoje, Berlyne, Londone, Honkonge, Tailande ir kitose šalyse.

Vienas svarbiausių M-City įvertinimų dalyvavimas šiuolaikinio meno bienalėje „Manifesta 7“, kuri drauge su Venecijos bienale „Manifesta“ patenka į pasaulio bienalių penketuką.

Festivalyje „Vilnius Street Art“ – judėjimo „Solidarumas“ aidai

M. Waras dalyvavimą festivalyje „Vilnius Street Art“ pristato Lenkijos institutas Vilniuje, šiais metais minintis 25-ąsias judėjimo „Solidarumas“ (Solidarność) – pirmosios nepriklausomos profesinės sąjungos komunistiniame bloke – metines.

„Labai vertiname tai, jog galime į festivalį „Vilnius Street Art“ pakviesti Mariusz Waras – menininką, kurį gerbiame ir žavimės jo kūriniais. Profsąjungų rūmai Vilniuje jo piešiniui pasirinkti neatsitiktinai – daugumą darbų ant pastatų M. Waras įgyvendina būtent dėl jų istorinio ar architektūrinio konteksto. Šiemet minėdami 25-ąsias judėjimo „Solidarumas“ metines matome didelę vertę pakviesti Vilniuje apsilankyti ir festivalyje sudalyvauti šį perspektyvų menininką iš Gdansko – miesto, kuriame prasidėjo minėtas judėjimas ir kuriame M. Waras pradėjo kurti savo piešinius ant industrinių pastatų“, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Kasner.

Jos nuomone, menininko noras sukurti stiprų naratyvą esamai Profsąjungų rūmų pastato būklei ir su juo susijusiai istorijai drauge taps ir svarbios judėjimo „Solidarumas“ sukakties įprasminimu.

Apie festivalį „Vilnius Street Art“

Antrasis tarptautinis gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“ vyks rugsėjo 5–13 dienomis. Taip pat rugsėjo 5–7 d. Odminių skvere „Sostinės dienų“ metu veiks festivalio info centras ir atsivers kūrybinė erdvė, kur gyvai pieš 8 gatvės menininkai, bus pristatyti du papildomi festivalio projektai. Baigus meninius projektus, rugsėjo 13 d. kultūros bare „Kablys“ vyks diskusija „Asmeninės viešosios erdvės“ su menotyrininke Laima Kreivyte, paveldosaugininku Vitu Karčiausku, sociologe Veronika Urbonaite-Barkauskiene, fotografu Henrik Haven (DK), į festivalį atvykusiais menininkais ir kitais pašnekovais.

Daugiau informacijos apie festivalį „Vilnius Street Art“: http://www.streetart.lt/.

Plačiau apie menininką: www.waras.plwww.m-city.org

Nuotraukoje M. Waras (fot. iš autoriaus archyvo; šaltinis: culture.pl)

15 rugsėjo

Paroda „1989. Sistemos žlugimas”

Plansza01

Rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 15 d., Laisvės aikštė Panevėžyje

Paroda „1989. Sistemos žlugimas”

„Tiek daug (…) mūsų Tėvynė ir pasaulis pasikeitė, tačiau atminkime, kad šių permainų pradžia buvo čia – už Gdansko laivų statyklos vartų. Jie tapo vartais į laisvę – iš pradžių lenkų, o iš karto po to visų Rytų Europos tautų. Jei ne lenkų Rugpjūtis, nebūtų griuvusi Berlyno siena. (…) Tai didelė pergalė, ir ji dar brangesnė, nes pasiekta be prievartos ir be aukų. Tai visos tautos pergalė, visų Lenkijos piliečių. Bet ji taip pat ir įpareigoja. Rugpjūčio [1980 m.] atmintis ir „Solidarumo“ paveldas iš mūsų visų reikalauja empatijos ir bendro veikimo dėl „viešo reikalo“ – bendro labo“. Jerzy Buzek (buvęs Lenkijos premjeras), Varšuva, 2000 m. rugpjūčio 30 d.
Ekspozicija rengiama komunizmo žlugimo Lenkijoje 25-mečiui, Lenkijos narystės NATO 15-mečiui ir Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą 10-mečiui paminėti.

Organizatoriai: Varšuvos tyrimų centras „Ośrodek KARTA“, Lenkijos institutas Vilniuje, Panevėžio miesto savivaldybė